- nužvangėti
- nužvangė́ti, nužvánga (nùžvanga), -ė́jo intr. 1. nuskambėti, nutarškėti: Sukrato – džan džan nužvánga piningai Yl. Ka virto, tie akiniai nužvangė́jo Jrb. Jau nužvangėjo paskutiniai dalgiai, ir pasišiaušė dirvose ražienos V.Myk-Put. ║ nužvanginti: Girdėjau, kaip jis nužvangėjo raktais ilgu koridoriumi A.Vien. 2. nuaidėti (apie patalpą, erdvę): Ka trenks šaukštą, nužvangė́s visas kambarys Rdn. Nužvangė́s tas salionas, ka ten i tie langai, rodos, suvirpės Žr. Švilpė smakas trigalvis, nužvangė́jo, nušvilpė visi pašaliai (ps.) Žr. 3. su žvangesiu nukristi: Vieną bobą stūmė nuo savęs ant stalo, net indai nužvangėjo Žem. Pinigai byrėjo į jo maišą lyg į bedugnę – nužvangėdavo, nuskambėdavo ir pradingdavo rš. Kad be rankos jojo (numirėlio) kasdavo, nužvangė́davo tie piningai [į gelmes] Up. Su pagaliuku pastūmė, ir [raganos] grabas nužvangėjo į duobę LMD(Žg). Jam laukan tęsiant, patrūko grandinė, ir jos apatinysis galas į skylės dugną nužvangėjo LTsIV633. ^ O kad tu nužvangėtum į kiaurynes! LMD(Rs). | refl.: Davęs anus (pinigus) į žemę, tie i nusìžvangėjo į pilalę (ps.) Kal. 4. I, Kos33, NdŽ, DŽ1, Ob žvangant, skambant nuvažiuoti: Kad nužvangė́jo, tai nužvangė́jo piršliai par kaimą Bsg. Pro šalį nužvanga tramvajus, veždamas darbininkus į fabrikų rajonus A.Vencl. Aš nujosiu, nužvangėsiu pas savo panelę LTR(Mžk). | Lerva nužvangėjo į savo urvą, o vaikas vėl įsirėdė į lovą BsMtII174(Tl). \ žvangėti; atžvangėti; įžvangėti; išžvangėti; nužvangėti; pažvangėti; paržvangėti; pražvangėti; prižvangėti; sužvangėti; užžvangėti
Dictionary of the Lithuanian Language.